Baltymas yra makromolekulė, kuri sudaryta iš amino rūgščių. Baltymus galima pavadinti visų ląstelių ir audinių statybine medžiaga. Baltymas padeda formuotis audinių ir ląstelių griaučiams bei atlieka kitas sudėtingas chemines reakcijas, pavyzdžiui kovoja su infekcijomis, rūpinasi, kad organizmas veiktų normaliai ir t.t. Pigūs baltymai (angl. Cheap protein) atlieka svarbias funkcijas ir dalyvauja svarbiose cheminėse reakcijose, todėl labai svarbu, kad mūsų organizmas jų gautų pakankamai ir ne per daug.
Kokie maisto produktai yra baltymų šaltiniai?
Pagrindiniai baltymų šaltiniai: soja ir jos produktai, sūris, mėsa, žuvis, žirneliai, kiaušiniai, duona, pienas, bulvės ir kita. Paprastai žmogui per dieną rekomenduojama suvalgyti 0,8 gramo baltymų vienam jo kūno svorio kilogramui. Sportininkams, kurie užsiima kultūrizmu arba lengvuoju kultūrizmu (fitnesu), rekomenduojama suvalgyti kur kas daugiau baltymų nei eiliniam žmogui. Jų vienos dienos racione 60 % suvartojamų maistinių medžiagų turėtų sudaryti baltymai, kiek mažiau reiktų suvartoti angliavandenių ir minimalų kiekį riebalų.
Kokią naudą duoda baltymai (proteinai)?
Ar kada susimąstėte, kad tokie, palyginus pigūs, baltymų (angl. Cheap protein) šaltiniai kaip pienas, mėsa, kiaušiniai, pupelės ir žirneliai gali būti ne tik naudingi mūsų organizmui, bet ir gyvybiškai svarbūs? Juk ne veltui sakoma, jog maistas – kaip vaistas. Baltymai yra statybinė tokių audinių ir griaučių kaip nagai, plaukai, raiščiai ir raumenys medžiaga. Jie veikia kaip enzimai ar fermentai – padeda virškinti maistą, be to, tinkami baltymo kiekiai stiprina imunitetą, perneša deguonį, kovoja su infekcijomis ir palaiko normalią organizmo veiklą, dalyvauja kitose cheminėse organizmo reakcijose. Baltymai taip pat veikia kaip statybinė medžiaga mūsų regėjimo organams – akims, nes akies lęšiukas sudarytas iš kristalino baltymo.
Ne visi žmonės gali vartoti baltymą tokiais kiekiais kaip rekomenduojama kultūristams. Dideli baltymo kiekiai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį ir alergines reakcijas.
Egzistuoja skirtingos baltymų rūšys. Vieni baltymai yra lengviau virškinami , o kiti – sunkiau (pvz.: kviečių, pieno, sojų ir kukurūzų). Šių produktų baltymų molekulės yra didesnės, o kartu jose didesnė ir baltymo koncentracija. Dėl šios priežasties baltymai yra sunkiau suskaidomi ir pasisavinami. Tuomet pasireiškia alerginės reakcijos, kurių simptomai įvairūs: pilvo pūtimas, odos bėrimas, sutrikęs virškinimas, kvėpavimas, nusilpęs imunitetas ir kita.
Nebrangūs baltymai (angl. Cheap protein) svarbūs ne tik sportininkams, kurie augina raumenis, bet ir visiems žmonėms. Tačiau pastebėjus alerginių ligų simptomus, derėtų kreiptis į gydytoją. Baltymas yra gyvybiškai svarbus normaliai mūsų organizmo veiklai, dėl to reikia pasikonsultuoti su daktaru ir parinkti tinkamus baltymų šaltinius ir nekenksmingus jų kiekius.