Daugeliui yra tekę patekti į situaciją, kai viešumoje gėda nusiimti batus, kai batų kvapas verčia juos mieliau palikti lauke, tačiau prakaituojančios basos kojos taip pat nėra tinkama išeitis kitų žmonių rate. Kojų prakaitavimas yra viena iš nemaloniausių prakaitavimo formų ypač dėl atsirandančio nemalonaus kvapo. Svarbu nesumaišyti – pats prakaitas yra bekvapis, tačiau kojų mikroflora yra itin „dėkinga“ blogą kvapą skleidžiančioms bakterijoms. Jei nešiojami orui nepralaidūs batai, prakaitas neturi galimybės išgaruoti ir lieka prakaito liaukose, kur dauginasi bakterijos.
Kojų prakaitavimu verta susirūpinti ir dėl galimų antrinių sutrikimų – bėrimų, žaizdų, grybelio.Nors prakaitavimas yra visiems įprastas, normalus ir organizmui naudingas procesas, prakaito perteklius gali signalizuoti apie kitą ligą. Dažnai kaip viena iš pagrindinių kojų prakaitavimo priežasčių yra nurodomas paveldimumas. Taip pat minimi netinkami sintetiniai batai ir kojinės, simpatinės sistemos hiperaktyvumas. Visgi, dažniausiai lokali hiperhidrozė yra idiopatinė – jos priežastys nėra žinomos.
Kojų prakaitavimas gydomas ir liaudiškomis priemonėmis. Žinoma, užtikrinto pagerėjimo galima ir nesulaukti, tačiau esant problemai verta išbandyti viską, kas yra papildomai nekenksminga. Liaudies medicina siūlo naudoti ąžuolo žievės, šalavijų, lauro lapų nuovirą, druskos tirpalą, šiuo metu populiarėjantis arbatmedžio aliejaus vonelės taip pat yra tinkamas kojų prakaitavimo gydymui.
Visgi esant sunkiam pėdų prakaitavimui yra rekomenduojama naudotis šiuolaikinės medicinos mokslo atradimais. Galimas kojų prakaitavimo gydymas susideda iš paprasčiausių higienos įpročių, avalynės pakeitimo, antiperspirantų, specialių miltelių naudojimo, kartais imamasi ir botulino toksino injekcijų, neleidžiančių nerviniam signalui pasiekti prakaito liaukų ir išskirti prakaito, gydymo elektros srove ar net operacijų.