Paslaugos – tai žodis aprėpiantis daug prasmių. Į paslaugų sferą įeina įvairių objektų nuoma, grožio ir higienos palaikymas, keleivių ir krovinių vežimas, maitinimas, teisinis atstovavimas, pagalba, pakliuvus į techninės prigimties bėdas. Ypač yra svarbios paslaugos, kurios užklumpa sunkiai susirgus arba sulaukus garbaus amžiaus artimam žmogui, kai jis negali pasirūpinti savimi, o jūs neturite tiek laisvo laiko, kad visada galėtumėte būti šalia jo.
Kokios yra žinomos pagrindinės socialinės pagalbos paslaugų formos?
Socialinės pagalbos paslaugos gali būti teikiamos dviem būdais – tai socialinės priežiūros paslauga ir dienos socialinė globa šios pagalbos reikalingo asmens namuose.
Pirmuoju atveju asmeniui arba šeimai padeda tvarkytis buityje ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tokia paslauga gali naudotis suaugę, turintys negalią, laikinai dėl ligos savarankiškumo netekę arba sulaukę senyvo amžiaus žmonės. Ji priklauso vaikams su negalia ir jų šeimoms.
Antruoju atveju, dienos globa priklauso asmenims su negalia arba sulaukusiems senyvo amžiaus. Jiems teikiama pagalba buityje, namų ruošoje, slaugyme ir visur kitur, kur paslaugą gaunančiam žmogui yra reikalinga.
Visos šios paslaugas yra teikiamos ne tik valstybės išlaikomų socialinių įstaigų iniciatyva, bet gali būti samdomos privačiai. Skelbimų apie privačiai teikiamas tokio pobūdžio paslaugas galima rasti atitinkamos paskirties internetiniuose portaluose.
Kokie įgūdžiai yra reikalingi tiems asmenims, kurie pasiryžta imtis slaugyti namuose sunkų ligonį?
Jei kuris nors asmuo, kuris yra privačiai prašomas slaugyti sunkų ligonį namuose, jis turi būti psichologiškai tam pasiruošęs. Kaip rodo tikrovė, sunkiai sergantys žmonės yra labai išvarginti ilgalaikės ir alinančios ligos, todėl jie yra linkę priekaištauti, kad yra netinkamai prižiūrimi, kad jais nesirūpinama.
Kita situacijos pusė – ligoniai, kurie yra sunkios ir nepagydomos ligos sekinami, jaučiasi labai vieniši, juos nuolat kamuoja mintys apie praeitį ir nieko gero nežadančią ateitį. Todėl jie trokšta, kad su jais esantys slaugytojai nuo jų niekur nesitrauktų ir visada būtų šalia. Kad slaugytojas pats nepultų į neviltį, jis nors ir turi elgtis jautriai, tačiau privalo išlikti ir šiek tiek savanaudis – neatiduoti viso savęs, kad paskui pats pirma laiko neperdegtų.