Paraudę skruostai dažnai laikomi natūraliu dalyku. Pavargus, sušilus ar pajutus gėdos jausmą raudonas veidas nieko nestebina — tai lyg natūrali organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, ar didesnį fizinį aktyvumą. Tačiau, neretai raudonas veidas yra nemalonios ligos požymis. Veido rožinė (lot. acne rosacea) — tai lėtinė, uždegiminė odos liga. Veido rožė gali pažeisti veido, kaklo, krūtinės, nugaros odą, akis. Ligai būdingas veido raudonis, išsiplėtusios kraujagyslės, uždegiminiai bėrimai.
Veido rožinė pažeidžia kraujagysles. Pažeistose veido ar kūno vietose oda parausta, atsiranda pūlinėliai, spuogai, nemalonus odos perštėjimas. Nėra nustatyta aiški veido rožės atsiradimo priežastis. Remiantis įvairių medicininių tyrimų duomenimis, veido rožinė gali atsirasti dėl aplinkos dirgiklių, kaip karštis, šaltis, vėjas, ultravioletiniai spinduliai. Taip pat, veido rožės atsiradimą gali nulemti ir individualios odos savybės: riebi, itin sausa oda. Manoma, kad rožinės atsiradimui įtakos gali turėti ir padidėjęs kiekis Demodex folliculorum erkučių, gyvenančių plaukų folikuluose. Veido raudonio atsiradimą gali lemti net tokie faktoriai, kaip alkoholio, hormoninių vaistų vartojimas, stresas, didelis fizinis krūvis.
Veido rožinė yra liga, kuri stipriai paveikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tai plačiai paplitusi liga. Manoma, kad ja serga apie 7 procentus visų pasaulio žmonių. Liga susergama 30-50 metų amžiaus. Moterys veido rožine serga beveik dvigubai dažniau nei vyrai. Veido rožė gydoma priklausomai nuo ligos intensyvumo. Vienas svarbiausių dalykų — ligą sukeliančių, provokuojančių veiksnių vengimas. Sergant veido rožine būtina naudoti švelnias veido valymo priemones, vengti dirginančių medžiagų, naudoti priemones nuo saulės. Jei raudonas veidas pažeistas stipriau, rekomenduojamas antibiotinis ar lazerinis gydymas. Pastarasis yra itin efektyvus, nes procedūros metu lazeriu skleidžia šviesą, kurią sugeria baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose ir taip atstatoma normali kraujagyslių veikla.