Pasibaigus gražiausioms metų šventėms ir nuo stalo užlipus ant svarstyklių pamatome ne tokį vaizdelį, kokio norėtume – priaugtus kilogramus. Tad su lyg metų pradžia pasižadame sau, jog aktyviai sportuosime. Visgi, aktyvus laisvalaikio praleidimas ne visada baigiasi sėkmingai. Viena dažniausių traumų – čiurnos. Ką daryti tokiu atveju?
Daugelis renkasi gipsą, tačiau tai archajiškas metodas. Žymiai paprastesnis ir moderniškesnis – čiurnos įtvaras. Skirtingai nuo gipso, čiurnos įtvaras, nevaržo judėjimo laisvės, tad galima net vairuoti mašiną. Pasitaiko atvejų, kai žmogus jau po mėnesio gali aktyviai sportuoti. Su gipsu šis laiko tarpas pailgėtų dvigubai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog dėl pasyvaus gydymo čiurna nusilpsta, sustingsta, lieka patinusi, tad trauma gali labai lengvai vėl pasikartoti.
Čiurnos įtvaras (spausti čia) – nėra panacėja. Norint, kad gydymas užtruktų kuo trumpiau ir būtų kuo efektyvesnis reikia ne tik puikaus gydytojų darbo, bet ir didelių savo pastangų – treniruočių. Raumenų stiprinimo pratimus žmogus atlieka individualiai, todėl turi būti labai motyvuotas ir skirti tam daug laiko. Geriausia tai daryti su balansine pagalvėle. Atsistojus ant judančios, tarsi suplotas kamuolys, pagalvės viena koja stengtis išsilaikyti. Taip įsitempia raumenys ir juos mankština.
Čiurnos įtvaras nėra geriausias pasirinkimas, jeigu neturite traumos. Žinoma, tai sumažins šansus patirti traumą, tačiau neapsaugos nuo jos. Kur kas geriau nusipirkti batus aukštu aulu.
Taigi, apibendrinus galima teigti, jog čiurnos įtvarai yra puiki priemonė stengiantis kuo greičiau išgyti, tačiau didžiausiam efektyvumui pasiekti reikalinga mankšta. Svarbu stiprinti ne tik čiurnos raumenis, tačiau visas raumenų grupes.