Zondas – tai toks aparatas, laboratorinės įrangos prietaisas, skirtas pasiekti giliau esantį tiriamąjį, veikiamąjį objektą, toliau esančią tyrimo veiksmo vietą. Šis žodis dažnam žmogui asocijuojasi su neigiamomis emocijomis, galbūt nesąmoningai toks neigiamas zondo suvokimas asocijuojasi su filmuose apie ateivius girdimu „zondavimu“. Arba realesnė nepagrįstos baimės kilmė – nežinia. Paprastai bijome nežinios, todėl dažniausiai visos baimės dingsta, kai daktaras papasakoja apie procedūros pasiruošimą, metodiką, procesą, riziką ir naudą.
Medicinoje zondu vadinamas instrumentas, kuris mechaniniu būdu praplečia organų kanalus ir iš jų ištraukia tiriamąjį skystį. Pavyzdžiui, vienkartinis gimdos zondas, naudojamas akušerijos ir ginekologijos srityse. Jo paskirtis – išmatuoti gimdos dydį. Dar naudojami skrandžio zondai, tiesa, šios procedūros būna tikrai nemalonios, tačiau skirtos tam, kad pasijustume geriau ir išsilaisvintume iš negalavimų susijusių su skrandžiu.
Kai kuriais atvejais zondavimo procedūra gali net išgelbėti gyvybę. Širdies ir kraujagyslių ligos yra diagnozuojamos būtent zonduojant. Nors oficialiai ši procedūra yra vadinama – širdies kraujagyslių angiografija, o jos pagrindas yra rentgenologinis tyrimas, tačiau visuomenėje paplitusi tendencija šią tyrimo procedūrą vadinti tiesiog zondavimu. Angiografijos pagalba galima stebėti širdies ertmę, arterijas, venas, taip pat ir smegenų arterijas bei kitų organų kraujagysles. O širdies kraujagyslių angiografija, net turi atskirą pavadinimą – koronarografija. Kol kas tai dažniausiai naudojamas ir informatyviausias tyrimas miokardo infarkto ir anginos atvejais. Ši procedūra atliekama į šlaunies arteriją įvedant specialų kateterį arba punktuojant rankos dilbio arteriją (antrasis metodas sudėtingesnis). Mirtinų komplikacijų statistika – 0,01 proc., tai ne retai susiję su gretutinėmis ligomis. Retai pasitaikančios komplikacijos – kraujagyslių užkimšimai, pradūrimai ir aterosklerotinių plokštelių nuplėšimai. Tačiau kur kas pavojingiau nesitirti ir likti su nediagnozuotu vainikinių arterijų susiaurėjimu.
Plačiau apie koronarografiją
Koronarografija tai yra raumeninio, kraują varinėjančio organo (širdies) vainikinių arterijų vaizdavimas rentgenu arba paprasčiau — širdies kraujagyslių zondavimas. Tai invazinė procedūra, kuri gali turėti komplikacijų. Tačiau, nors ir turi komplikacijų riziką, koronarografija padeda diagnozuoti ligą ir parinkti gydymo metodą, todėl širdies kateterizavimas ir angiografija visgi kartais yra paskiriami. Svarbu paminėti tai, kad kardiologai prieš rekomenduodami pacientams koronarografijos procedūrą labai rimtai pasveria procedūros potencialios naudos ir rizikos santykį.
Galimos komplikacijos atliekant koronarografiją
- Alerginės reakcijos
- Krūtinės skausmas
- Hipotenzija
- Širdies nepakankamumas
- Širdies ritmo sutrikimai
- Inkstų funkcijos sutrikimas
- Kraujavimas
- Infekcija
- Galvos smegenų insultas
- Miokardo infarktas
- Mirtis
Plačiau apie pačias komplikacijas ir jų pasitaikymo dažnį pacientas yra supažindinamas prieš sutikdamas atlikti procedūrą. Komplikacijos nėra dažnos, o pati koronarografija, nustatant kraujagyslių ir širdies patologijas, yra vienas iš tiksliausių diagnostikos metodų.
Koronarografijos procedūra gali būti vykdoma dviem būdais: kai atliekamas zondavimas per ranką arba per šlaunies arteriją.
Jei po zondavimo procedūros yra diagnozuojama kokia nors patologija, atitinkamai yra paskiriamas ir gydymo metodas. Paprastai po koronarografinės diagnostikos gali būti skiriamas arba gydymas vaistais, arba angioplastika ir stentavimas (dažniau toks gydymas skiriamas kai reikia išplėsti vieną kraujagyslę), arba kraujagyslių šuntavimas (širdies kraujagyslių operacija).
Koronarografijos trukmė ir kainos
Koronarografijos tyrimas gali trukti ilgiau arba trumpiau priklausomai nuo ligos pobūdžio ir jos sunkumo. Vidutiniškai širdies kraujagyslių zondavimo trukmė tęsiasi nuo 30 iki 120 minučių. Paprastai su kardiologo siuntimu šios procedūros kaina yra dengiama teritorinių ligonių kasų.
Šiais laikais medicina yra tiek pažengusi, kad profesionalai daktarai gali išgydyti net sudėtingas kraujagyslių, širdies ar kitokias ligas. Svarbu, jei jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį ar kitokius simptomus — nedelskite ir kreipkitės į gydytojus. Kartais, kol kraujagyslės nėra pakitusios (susiaurėjusos), pakanka gydymo vaistais. Nelaukite kol Jūsų liga progresuos.