Kiekvienas iš mūsų gyvenime turėjo įvairių sukrėtimų – netikėtos netektys, nesėkmių lavina tiek darbe, tiek ir asmeniniame gyvenime. Atradę savyje jėgų dažniausiai galime išgyventi šią psichologinę krizę ir gyventi toliau, tačiau ką daryti tuomet, kai visi prieš tai išbandyti metodai nebeveikia, o jėgų kovoti su kylančiomis problemomis kovoti nebėra? Tuomet atsiranda pirmosios mintys apie savižudybę.
Vis dėl to, psichologinė krizė – įveikiamas dalykas, jeigu aplink atsiras žmonių, kurie gali ir nori padėti. Tad jeigu pastebėjote, jog Jūsų draugas ar pažįstamas pradėjo elgtis šiek tiek kitaip, negu įprastai, jo nuotaika tapo niūresnė, o kartais išgirstate ir tiesioginių ar netiesioginių užuominų apie galimybę nusižudyti – būtina su tokiu žmogumi pasikalbėti ir visais įmanomais būdais stengtis jam padėti.
Egzistuoja ir tokia savižudžių grupė, kurie apie mirtį kalba norėdami gauti daugiau dėmesio ir gailesčio – net ir tokiu atveju nereikėtų žmonių pasmerkti ir nekreipti į juos dėmesio prieš tai neišklausius, nes tik tada bus galima daryti tikslesnes išvadas.
Svarbiausia prieš kalbantis su prislėgtu žmogumi yra nuoširdžiai norėti jam padėti ir išklausyti. Pasikalbėjus neužteks pasakyti, jog netrukus visos problemos išsispręs ir tereikia su viskuo susitaikyti – tokie žmonės atsiveria ne kiekvienam, tad jeigu tapote išrinktuoju, nereikėtų visko nuleisti juokais. Stenkitės tokių žmonių nepalikti vienų – pamėginkite įtraukti į kokią nors naują veiklą, bendraukite. Kuo daugiau klausite, tuo daugiau galėsite sužinoti.
Jūsų prieš tai turėtos patirtys kovojant su iškilusiomis problemomis taip pat gali būti naudingos, tačiau nereikėtų pamiršti, jog kiekvienas atvejis yra individualus, tad tai, kas padėjo Jums, nebūtinai bus veiksminga ir Jūsų draugui – svarbu tiesiog įkvėpti žmogų iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą ir padėti jam surasti jėgų visoms problemoms išspręsti.
Kartais be specialių žinių su tokiais žmonėmis gali būti sunku bendrauti ir padėti jiems sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą – tuomet reikėtų kreiptis konsultacijos pas specialistus. Jie galės patarti, kaip tokioje situacijoje elgtis, o galbūt net įkalbėsite savo draugą su jais pasikalbėti. Kritiniu atveju taip pasielgti būtų tiesiog būtina.
Taip pat nereikėtų pamiršti, jog Jūs negalite priimti sprendimų už kitą asmenį, tad nereikėtų kaltini savęs, jeigu pastangos nueis veltui – svarbiausia, jog nuoširdžiai tikėjote ir stengėtės padėti.