Psichologinė pagalba yra kartu ir bendravimo rūšis, ir teorinėmis žiniomis pagrįsta konsultacija problemoms spręsti. Psichologija ir jos rūšymis domisi vis didesnis skaičius žmonių. Sveikatos specialisto medicinos patarimai gali labai padėti kritinėse gyvenimo situacijose, tokiose, kaip netektys, išsiskyrimai, konfliktai ar patiriami finansiniai sunkumai. Psichologija gali padėti išspęsti daugelį žmogaus vidinių problemų apie kurias jis gali net nežinoti. Taip pat ,kaip sveikatos pagalbą sunkiu metu galima suprasti ne tik psichologo konsultaciją, tačiau ir nekvalifikuoto žmogaus išklausymą, paguodą, patarimą. Kita vertus, pastaruoju metu psichologijai yra sudarytos itin palankios sveikatos sąlygos pasitarti su medicinos specialistu, nes veikia įvairios psichologinės pagalbos linijos, tiek internetu, tiek telefonu, taip pat kai kurių siūlomos paslaugos yra nemokamos, kas atveria plačias galimybes pasidalinti savo sveikatos problemomis ir jas išspręsti. Nėra naujiena, kad sveikatos straipsniai vis dažniau dalijasi naudinga medicinos informacija apie tai, kad visame pasaulyje daugėja savanoriškai iš gyvenimo pasitraukiančių žmonių. Toks didelis savižudybių skaičius skatina ieškoti medicinos problemų įvairiose gyvenimo srityse. Mokslininkų sveikatos straipsniuose talpinami psichologijos tyrimai apie nuolat didėjančią problemą, skatina reaguoti į medicinos patarimus. Šiuo tikslu viso pasaulio sveikatos institucijos didelį dėmesį sutelkia į psichologinių problemų sprendimą, skiria daug lėšų psichologinės pagalbos centrams. Medicinos naujienų portalų talpinama naudinga informacija apie žmogaus psichologiją sulaukia didelio populiarumo įvairiuose amžiaus grupėse. Daugėja naujienų, kad sveikatos straipsniuose pateikta psichologijos medžiaga domisi ne tik su psichologinėmis problemomis susiduriantys žmonės, bet ir tie, kurie apie tokias bėdas neturi jokių žinių. Tai įrodo, kad gydytojų teikiami psichologinės sveikatos patarimai yra aktualūs didžiajai visuomenės daliai. Didėjantis sveikatos naujienų srautas leidžia ne tik susipažinti su pasaulyje ypač skaudžia visuomenine problema, bet ir skleisti medicinos žinią kitiems. Daugelis žmonių su psichologinėmis problemomis yra susidūrę patys. Visuomenėje vyraujanti sveikatos nuomonė, kad tokios medicininės ligos yra gėdingos ir tai yra tik išsigalvojimas sergantiesiems suteikia nepasitikėjimo. Daugelis bijo kreiptis į gydymo įstaigas, nes nerimauja dėl neigiamos draugų ar artimųjų nuomonės. Daugėja ir tų, kurie su sveikatos problemomis susiduria artimoje aplinkoje. Gausu medicinos naujienų, kai vaikai kenčia nuo tėvų fizinio ar emocinio smurto. Dažnu atveju globėjai kenčia nuo psichologinių negalavimų ir nebegali patys tinkamai pasirūpinti atžalomis ir jų sveikata. Tokiu atveju būtinas specialių įstaigų įsikišimas. Taigi, svarbu domėtis psichologinėmis sveikatos bėdomis, nes jų pastebėjimas gali padėti išgelbėti ne vieną žmog
Amiotrofinė šoninė sklerozė, kartais vadinama Lou Gehrig liga, yra sparčiai progresuojanti, visais atvejais mirtina neurologinė liga, kuri atakuoja nervų ląsteles (neuronus), kurie yra atsakingi už sąmoningą raumenų kontroliavimą (taip kaip antai galime kontroliuoti rankų, kojų ir veido raumenų veiksmus). Ši liga priklauso judinamųjų nervų sutrikimų grupei, kurioje esančios ligos pasižymi laipsniška degeneracija ir judinamųjų neuronų […]
Neurologija tai yra tokia medicinos šaka, kuri susijusi su nervų sistemos sutrikimų tyrimais, studijomis ir gydymu. Nervų sistema yra labai sudėtinga ir kompleksinė, ji reguliuoja ir koordinuoja viso kūno veiklą. Nervu sistema skiriama į du pagrindinius polius: Centrinė nervų sistema: galvos ir nugaros smegenys. Periferinė nervų sistema: visi kiti neuronų elementai, tokie kaip pavyzdžiui akys,
Kiekvienos moters (o dažnai ir vyro) košmaras – tai buitinės svarstyklės. Dažnai tai nebebūna aparatas stabiliam svorio palaikymui ir stebėjimui. Tai patampa kankinimo įrankiu ir daugybė leidžiasi kankinami. Kodėl taip yra? Kodėl tiek daug moterų, vis dar, kiekvieną dieną žiūri į svarstykles, nors jaučia nepasitenkinimą šiuo procesu, jis gniuždo ir dažnai verčia jaustis blogai dėl
Kiekvienas iš mūsų gyvenime turėjo įvairių sukrėtimų – netikėtos netektys, nesėkmių lavina tiek darbe, tiek ir asmeniniame gyvenime. Atradę savyje jėgų dažniausiai galime išgyventi šią psichologinę krizę ir gyventi toliau, tačiau ką daryti tuomet, kai visi prieš tai išbandyti metodai nebeveikia, o jėgų kovoti su kylančiomis problemomis kovoti nebėra? Tuomet atsiranda pirmosios mintys apie savižudybę.
Paklausus, kur reikėtų kreiptis, kai jaučiame, jog reikia psichologinės pagalbos, daugelis iš mūsų paminėtų psichologus ar net psichiatrus. Tačiau vis dėl to susitvarkyti su savo vidiniais demonais gali padėti ir kiti specialistai. Viena iš alternatyvų yra koučingas, lietuviškai verčiamas kaip ugdomasis vadovavimas. Tiksliai paaiškinti, kas tai yra, ne visada sugeba ir patys koučingo meistrai –
Gali būti, jog kada nors pasveikote be vaistų ir buvote tiesiog eksperimento dalis – niekada negalėsite to sužinoti, jeigu sudalyvavote tyrime, kuris skirtas placebo efektyvumui išsiaiškinti. Nusipirkę brangių vaistų visuomet labiau tikime, jog jie suveiks geriau, nei pigesni, nuvykę pas rekomenduotą daktarą taip pat labiau pasitikime jo kompetencija – tai tarsi psichologinė pagalba sau pačiam,
Keičiantis metų laikams dažnai keičiasi ir mūsų nuotaikos – vieni liūdniau jaučiasi rudenį, kai atšalęs oras nebe suteikia tiek daug galimybių pasėdėti gamtoje ir atsipalaiduoti, o darganoti orai ir lietus kartu su savimi atneša niūrią nuotaiką. Tuo tarpu kitiems gali būti liūdna ir pavasarį, kai oras, priešingai nei rudenį, pradeda džiuginti, tačiau apart jo daugiau
Kol vaikai auga ir bręsta formuojasi ne tik jų fizinės savybės, įgydami patirtį jie pažįsta pasaulį bei lavina savo intelektą ir socialinius įgūdžius bei stiprina asmenybės savivertę. Kartais vaiko ugdymą laikome savaime vykstančiu procesu, kuriam nereikia pernelyg didelių pastangų, juk visi kažkaip užaugome be visokiausių teorijų, knygų, seminarų, psichologų patarimų ir ekologiškų ideologijų. Tačiau viskas
21 amžius – grožio kulto amžius. Neseniai internetinėje erdvėje išpopuliarėjo video, kuriame nuosekliai stengiamasi atvaizduoti idealios moters figūros suvokimo pokyčius per daugiau nei 3000 metų. Senovės Egipte visos patrauklios moterys, karalienės, faraonės ir valdovės Kleopatros buvo gan sportiško sudėjimo, siaurais pečiais, lieknos, aukštu juosmeniu ir simetriškų veido bruožų. Laikui bėgant norėjosi, kad patrauklios moters būtų
Moterys, kurios gimdo jau nebe pirmą kartą – mažiau jaudinasi, jų nebekamuoja nežinomybė, jos žino į ką reikia atkreipti dėmesį ir į ką žiūrėti pro pirštus. Seniau vaikučius mamoms padėdavo užauginti jų mamos. Nebuvo jokios literatūros ar seminarų, kurie paaiškintų ir pamokytų. Visos žinios, kurias buvo galima gauti, buvo perduodamos iš lūpų į lūpas. Žinių