Psichiatrija – medicinos mokslo šaka, kuri nagrinėja psichikos sutrikimus ir ligas, diagnostiką ir jų gydymą. Nors įvairūs straipsniai dalijasi naudinga informacija, kad psichikos sutrikimų tyrimai ir jų aprašymai yra randami dar gilioje senovėje, psichiatrijos, kaip modernios mokslo šakos atsiradimas yra pastebimas XIX–XX a. Gausu naujienų portalų, kurie aprašo plačius žmogaus psichologijos tyrimus. Jų atlikimas stipriai patobulėjo, bet žmogaus psichikos gelmės iki šių dienų nėra iki galo atskleisto. Vieni tyrimai paneigia kitus, arba suteikia papildomų žinių, kurios skatina dar giliau ir plačiau gilintis į žmogaus smegenyse vykstančius procesus. Straipsniuose pateikiama medžiaga apie psichologų dalijamus sveikatos patarimus, kurių tikslas – gerinti žmonių suvokimą apie ligų specifiką ir prevenciją. Svarbu suprasti, kad psichiatrija iki galo neištirta mokslo šaka. Kiekviena žmogaus organizmo naujiena neleidžia naudoti tų pačių gydymo metodų. Žmonių kūnai ir smegenų struktūros skiriasi, todėl kiekvienu atveju gydytojas privalo parinkti individualų, su pacientu aptartą gydymo būdą. Medicinos straipsniuose gydytojų pateikiami sveikatos patarimai yra įdomūs daugeliui. Nėra naujiena, kad jau nuo seno žmogus domėjosi savo vidumi. Nuolatinis smalsumas skatina pažinti savo vidines galimybes. Vis dėlto, dalytis savo išminti ir teisinga informacija gali tik patyręs psichologas, kuris puikiai išmano žmogaus smegenyse vykstančius procesus. Naujienų portalai visuomenei yra suformavę neteisingą nuomonę apie psichoterapiją. Vyrauja gajus stereotipas, kad psichiatrai geba tik išrašyti vaistus. Psichologinėms ligoms gydyti vaistai yra pasitelkiami dažnai, bet būtina paminėti, kad tai nėra vienintelė ir geriausia priemonė tokių sutrikimų gydymui. Gydytojas diagnozavęs sudėtingus medicininius atvejus gali ne tik skirti tam tikrų preparatų, bet ir vykdyti somatines terapijas, psichoterapiją. Vis dėlto, prasta psichikos sveikatos sistema vis dažniau nuvilia ne tik pacientus, bet ir pačius psichiatrus. Laukti vizito pas gydytoją daugeliui reikia labai ilgai. Asmenys su sveikatos sutrikimais dažnai reikiamu metu negauna pagalbos, o atsilaisvinus vietai suteikta pagalba gali nebebūti tokia veiksminga. Taigi, žiniasklaida skatina daugiau dėmesio skirti psichiatrijos mokslui ir jo gerinimui, nes didėjantis pacientų skaičius informuoja apie šios srities gydytojų stygių.
Panikos priepuoliai ar kitaip vadinamos panikos atakos gali ištikti kiekvieną žmogų bet kurią akimirką. Dažniausiai joms neįmanoma pasiruošti ar kažkaip susilpninti, todėl labai svarbu mokėti dirbti su savo mintimis, suprasti, kad staiga prasiveržusios emocijos nėra tokios, kurių nebūtų įmanoma suvaldyti. Kas yra panikos priepuolis? Psichologai teigia, kad panikos priepuolių atsiradimo priežastys yra psichologinės. Dažniausiai šie […]
Paklausus, kur reikėtų kreiptis, kai jaučiame, jog reikia psichologinės pagalbos, daugelis iš mūsų paminėtų psichologus ar net psichiatrus. Tačiau vis dėl to susitvarkyti su savo vidiniais demonais gali padėti ir kiti specialistai. Viena iš alternatyvų yra koučingas, lietuviškai verčiamas kaip ugdomasis vadovavimas. Tiksliai paaiškinti, kas tai yra, ne visada sugeba ir patys koučingo meistrai –
Keičiantis metų laikams dažnai keičiasi ir mūsų nuotaikos – vieni liūdniau jaučiasi rudenį, kai atšalęs oras nebe suteikia tiek daug galimybių pasėdėti gamtoje ir atsipalaiduoti, o darganoti orai ir lietus kartu su savimi atneša niūrią nuotaiką. Tuo tarpu kitiems gali būti liūdna ir pavasarį, kai oras, priešingai nei rudenį, pradeda džiuginti, tačiau apart jo daugiau